Prieš porą dienų man ir draugui toptelėjo mintis. “Davai” nusiperkam Rubiko kubą! Nuėjom Akropolin į Galvosūkių pasaulį kubų ieškot. Radom. Tik kaina nuvylė (viso labo ~40Lt). Bet mūsų noras išspręsti 1974 metais sukurtą galvosūkį nepalaužė valių. Ėjom į Maximą laimės ieškot. Laimę suradom – rubikas už 10Lt! Nusipirkom. Ir tada prasidėjo…
Pirma, dar nelabai nutuokiat apie įvairius algoritmus (tas tipo formules) bandėm, sukinėjom ir nesigavo. Paskaitę, pasidomėję radome daug algoritmų, padedančių sudėti galvosūkį. Ir… sužinojome Rubiko kubo išsprendimo pasaulio rekordą – 7.08s (man ir burna atsidarė). Štai šie skaičiai tikriausiai ir pastūmėjo mokintis tuos algoritmus.
Šiandien, pirmadienį aš sau ramiai sukioju kubą ir girdžiu traškant braškant kažką šalia. Ir tai buvo Justo (stengiausi nevartot vardų, bet taip išėjo) kubas. Jis kaip pamišęs murmėjo panosėje sukdamas velnio kubą tai šen tai ten. Bendraklasis pastebėjęs, palyginęs mane su Justu nusprendė, kad tai liga (na nevisai taip jis sakė, bet kažką pan.). Ir aš su juo sutinku. Vienas dalykas malonumas, kitas priklausomybė.
