Vakar buvo vasaris, šiandien kovas. Ir kas? Už lango šlapia, nemalonu… Ai, dar pavasaris atėjo. Bet visai nepavasariškas. Sako, kad kokia pirma diena, toks ir visas pavasaris. Būt gerai, kad tai būtų tik iš piršto laužta. Ir dar ta, nusususi nuotaika, lyg su kirviu per galvą būčiau gavęs. Negana to, grįždamas iš ŠDM spėjau tris autobusus praleist, sušlapt ir suprast, kad ne visi žmogai draugiški.
audra gairių archyvas
“Brr… Fu… Mm… Visai linksma…” Vakar, Mielieji, buvau prie jūros. Ne šiaip prie jūros, bet prie rudens nuniokotos, vėjo įsiutintos jūros.
Ryte, išgirdęs pasiūlymą važiuoti į Šventąją, į Palangą, tiesiog palaikiau tai nevykusiu pokštu. Mat už lango, liaudiškai tariant, Dievas myžo. Bet myžo taip lyg ne vienas šventasis viršuj būtų, o visas Olimpo kalnas ten persikėlęs. Žodžiu, vargais negalais išsiruošėme į kelionę.
Važiavom, važiavom… Po to dar važiavom. Ir… atvažiavom į Šventąją. Lietus nustojo. Tik vėjas laužė medžius. Šventojoj nebuvau gal kokius penkerius metus. Šis kurortinis miestelis man visad atrodė tuščias. Bet dabar jis buvo miręs. Visi kioskai uždaryti, poilsio nameliai apsemti. Mat Šventoji (upė) patvinusi. Einant beždžionių tiltu vos vėjas nenupūtė, nes kaip jau sakiau – vėjas stiprus buvo.
Pagaliau priėjom jūrą. Bangos daužėsi lyg kovodamos dėl išlikimo, vanduo užliejęs gal 5 metrus kranto. Chaosas! Prie viso to mus pasitiko lietus – vėjas – smėlis (čia toks mišinys). Bėgom grįžom automobilio link, bet vis vien striukės, paltai pasidengė jau ankščiau minėtu mišiniu. Automobilyje papietavę, sugalvojome “auksinę” idėją – važiuoti Palangon.
Kaip tarėm, taip ir padarėm. Dėkui Dievui čia, Palangoje jau ir saulė spigino, ir lietus nelijo, tik tas vėjas… Palanga pasirodė gyvesnė, savaime suprantama. Sustojom prie parko, į kurį galiausiai ir ėjom. Stabtelėjome prie Gintaro muziejaus, Birutės kalno. Ir… vėl nužygiavome jūros link. Šioje vietoje jūra mus pasitiko draugiškiau. Nei smėlį pustė. nei lietus lijo. Truputį pabuvojus net nesinorėjo išvykti.
Bet išvykti teko, ir gana greit (ir vėl plojam lietui). Tai taip – greit ir neoficialiai atsisveikinom su jūra ir patraukėm namo.
