apie gairių archyvas

Istorija iki LinuxMint

Data: 2010 02 15 Kategorija: Apžvalga. 2 Comments Gairės: , , , , .

Viskas prasidėjo prieš porą metų. Iš kažkur rankose atsiradęs Baltix GNU/Linux diskas tikriausiai ir buvo raktas Linux link. Nors šios OS taip ir nepanaudojau, bet po to sekė Ubuntu. Gana ilgai, kartais sunkiai veikusi sistema man patiko. Bet išleista 8.10 versija nelabai draugavo su maniškiu Acer (SiS motininė… dabar lyg keiksmažodis). Tad teko kuriam laikui naudotis M$ Langais. Po metų pertraukos susidarius palankioms aplinkybėms vėl atsigręžiau į Ubuntu. Tos palankios aplinkybės buvo ne itin pavydėtinos, bet vis šis tas (CPU: Athlon 1800+; RAM: 512mb; vaizdas: ATI Radeon 7500 (vRAM: 128mb); HDD: 40gb). Begalę kartų perinstaliavęs, nutariau bandyti kažką naują.

Ir štai – LinuxMint. Pabandžiau, patiko. Viskas iškart: kodekai, Flash player, Java ir t.t. Kaip tik man – tinginčiam kažko ieškoti ir pan. Manau, vienas iš Linux privalumų yra tai, kad užsikrovęs OS jau gali dirbt (nereikia diegti jokio ofiso ir t.t.).Kad nesusimaišyčiau, suskirstysiu į paragrafus.

Kodėl būtent Linux? Tikriausiai pagrindinis M$ vartotojų klausimas. Paprasta. Tai nemokama, avantiūriška, nauja, greita, patogu… Nusibodo tas M$. Norisi kažko lengvo, be jokių Error report. Ir be to AK. Ir dar yra Compiz.

Kodėl LinuxMint? Nes mėtos skaniai kvepia, žalia spalva gražu. Yra viskas, ko kartais pasigendi Ubuntu, ir nėra nieko, kas nereikalinga Ubuntu. Ir, berods, stabiliau sukasi.

Ko gailiuosi, pasigendu Linuxuose? Per Wine kartais programos veikia lėčiau nei Languose. Bet tai tėra dėl nedidelės Linuxų bendruomenės, maža paklausa – maža pasiūla. Pasigendu M$ šriftų.

Ką naudoju Linuxuose vietoj Langinių programų?

  • OpenOffice vietoj M$ Office.
  • Gedit, Bluefish Editor vietoj Notepad++
  • Rhythmbox, Audacious vietoj Windows Media Player, Winamp
  • Brasero vietoj Nero
  • Transmission vietoj μTorrent
  • kitos naudojamos programos palaikomos Linux (Skype, Mozilla Firefox…)

Pabaigai… junkitės prie Unix bendruomenės ;) .

Apie savo ego

Data: 2009 09 12 Kategorija: Rašliavos. 6 Comments Gairės: , , , .
ego

Autorius

Tai štai. Vargais negalais atplėšiau akis nuo per daug išpūsto publik čato (STASIUKAS HATERZ’iukaj) ir įnikau į šią rašliavą. Bandysiu aprašyti savąjį AŠ. Beveik esu įsitikinęs, kad savęs apibūdinti negalėčiau taip išraiškingai kaip kiti – mane pažįstantys asmenys. Bet jie galės pasireikšti komentarų skiltyje.

Galbūt pradėsiu nuo geresnės pusės, nes kaip ten bebūtų intrigą palieku galui. Esu… “geras” (čia kabutės ne dėl to, kad perkeltinė prasmė, o todėl, nes nesugalvojau abstraktesnio epiteto. Žodžiu…) kai mane supa mažai žmonių, tiksliau vienas asmuo. Dar nemąsčiau, kodėl tampu padorus, valyvas esant tokiam ankštam žmonių ratui… Bet gal tai šaus galvon vėliau. Grįšiu prie to “ankšto rato”. Taigi, kai visą dėmesį sukaupiu į konkrečią asmenybę, aš pradedu pašnekovą gerbti, net negalvoju jo įžeisti ar kitaip jį “sunepatoginti”. Tada lyg persijungiu iš užgauliojo Karolio į nuoširdų (labai nevyriškas žodis, manau), atvirą, besistengiantį suprasti pašnekovą. Nepasakiau visko, ką, manau, norėjot sužinoti apie tą “gėrį”, bet gal jo nėra tiek daug, kad galėčiau per daug plėstis.

Toliau bandysiu apibrėžti kitą mano dinamiškosios esybės pusę. Skaitytojai, su panieka pasitikite mane, t.y. mano šleikštulį. Kadangi apibūdinimą pradėjau pokalbio forma (ta prasme, kaip bendrauju…) tai daug nesiplėsdamas į pievas tęsiu aprašymą apie tą patį bendravimą. Tik šį kart pokalbio ratas yra jau netoks glaudus. Esant šiai aplinkybei mano būdas pasikeičia į… kažką visai man nepriimtino (bent aš taip manau). Pakanka vos poros daugiau žmonių ir jie tarsi kibirkštis dujų kameroje – bum ir aš “evil”. Tada pasirenku, mano manymu, silpniausių nervų žmogystą ir pradedu rėžti tai kas jau gal valandą man kuteno liežuvį. Kadangi draugų tarpe yra silpnesnių (ne fiziškai, gal psichologiškai), tai tas “evil” Karolis užima, kaip bebūtų graudu, didesnę vietą manyje.

Ir pabaigai gailestis ir pažadai. Visu tuo ką parašiau per šį pusvalandį aš noriu pasakyti, kad mane vis dažniau graužia sąžinė. Ir dėl viso šito manau kaltas “evil” aš. Galbūt kai kuriems šis straipsnelis pasirodys kiek narciziškas, o kiti (mano žodinių smūgių aukos) gal visai jo neskaitys… Bet kaip bebūtų naivu, aš stengsiuosi tramdyti velnią ir bandysiu žmoniškai reikštis ir didesnėje nei vieno žmogaus auditorijoje. Tai tiek šiam vakarui.