Lapkritis, 2009 mėnesio archyvas

Čili sriuba

Užsimaniau čili sriubos. Tad teko išsivirt. Internete iš daugelio išsirinkau vieną receptą ir pradėjau improvizuoti. Trumpai papasakosiu kaip sekėsi.

Sunaudojau:

  • 500g jautienos faršo
  • 1 svogūną
  • 4-5 česnakus
  • 425g konservuotų pomidorų be žievelių
  • 400g konservuotų pupelių
  • 1,5 arbatinio šaukštelio aštriųjų raudonųjų paprikų (prieskoniai)
  • druskos pagal skonį
  • fermentinio sūrio vėl pagal skonį

Pirma iki parudavimo (apie 20 minučių) pakepiau faršą. Kepant įdėjau susmulkintą svogūną ir česnakus, druską. Tada Faršą, pomidorus ir pupeles sudėjau į vieną puodą ir viską gerai išmaišiau (vaizdas nekoks, bet gerai yr). Išmaišęs sudėjau prieskonius ir pradėjau troškinti ant silpnos ugnies (apie 25 minutes). Betroškinant šiek tiek pyliau vandens. Baigta. Patiekiau ant sriubos užbarstęs tarkuoto fermentinio sūrio.

Pastabos ateičiai:

  • dėti pomidorų padažą (dėl spalvos ir skonio)
  • prieš supilant pomidorus ir pupeles šiek tiek patrinti (buvo per kieta)
  • įpilti daugiau vandens (gal su pomidorų padažu ir nereiktų)
  • ilgiau kepti faršą (nors jautiena ir šiaip yra kieta, bet šį kart tikriausiai per kieta

Jei kas sugalvosit pasigamint, prašom ir skanaus.

Renginių ciklo „Budos mieste” atidarymas

Ryte, eidamas mokyklon, mąsčiau ką parašyti į šį kampelį. Jau norėjau rašyti apie šlapdribą, bet dėkui mokytojui Vasiliauskui. Kuris pamokas dailės mokykloje iškeitė į parodos pristatymą.

Tai taip, iš dailės mokyklos patraukėm į Šiaulių Dailės galeriją, kur 17:30 įvyko renginių ciklo Budos mieste atidarymas. Šis ciklas pristatomas jau trečiame Lietuvos mieste (prieš Šiaulius – Kaune ir Vilniuje). Tai nėra vien paroda. Budos mieste apima budistinio meno kūrinių parodas ir budistinės filosofijos paskaitas. Bet aš plačiau apie parodos atidarymą papasakosiu.

Atidarymas prasidėjo šilta, mįslinga Rytų muzika. Jai skambant pamažu pasikėlė užsklandos ir išvydome svarbiausius parodos eksponatus: penkias Budos išraiškų (ar kaip ten…) thankas. Plačiau apie tai:

Tibetietiškos thankos – senoji Tibeto budizmo dailė, vaizduojanti tradicinio budizmo atvaizdus: Budos aspektus, jų mandalas, istorinius mokytojus. Į ritinius susukami paveikslai tibetiečių klajoklių tautoje atsirado dėl patogumo. Thanka yra sudėtingas objektas, susidedantis iš piešinio, kuris gali būti tapytas ar siuvinėtas, tekstilės rėmo bei vieno iš papildomų elementų: šilkinio uždangalo, odinių kampų, medinių kraštų (viršuje ir apačioje). Tradiciškai thankos tapomos ant šilko ar medvilnės, o dažų pigmentui gali būti naudojamas auksas ir brangakmeniai. Religiniu požiūriu jos tarnauja kaip tikslios dvasinės gairės, jų simbolizmas yra itin gilus, suteikiantis daug erdvės studijoms bei atradimams. (šaltinis: http://www.siauliugalerija.lt/)

Renginį tęsė Karolina Levanaitė (Tibeto kultūros namų atstovė, toliau TKN). Ji trumpai apibendrino ciklą ir kiek papasakojo apie Deimantų kelio budizmą (apie tai kitame straipsnyje rašysiu) kaip ir kas su kuo valgoma. Minutėlę įsiterpė galerijos dir. pav. V. Kinčinaitis ir atidarymo proga kita TKN atstovė pasišovė papasakoti plačiau apie kiekvieną kūrinį.

Man kaip žaliam Rytų kultūrose, tai ši paroda paliko didelį susidomėjimą. Pirma, thankos tai kažkoks neįmanomas kūrinys – tiek detalių, filosofijos. Ir antra, pati kultūra. Net paskatino plačiau pasidomėti. Tad, kaip jau minėjau greitu metu parašysiu ką nors apie Rytus, konkrečiai apie budizmą.

Atostogų ataskaita

Tik atsikvėpiau… ir jau į mokyklą. Greit laikas bėga. Laba vakarą visi! Jau gan seniai rašiau čia. Nebuvo laiko. Bet šiandien kažkiek parašysiu.

Noriu parašyti kas gero atsitiko per atostogas ir kas nelabai. Visų pirma pradėsiu nuo “nelabai”. Atėjus atostogoms žadėjau daug nuveikti, padaryti. Bet kur tau. Jau porą mėnesių nebuvau bibliotekoj. O taip noriu perskaityt Philip Reeve “Užtemusią lygumą”. Ir dar… neįvyko “kapitalinis kambario tvarkymasis”. Netiek jau ir daug tų “nelabai”.

Ką gero nuveikiau per savaitę poilsio? Tikriausiai daugiau nei blogo. Šeštadienį “kultūrinausi”. Buvau spektaklyje “Sirano de Beržarakas”. Man patiko – žavi, nuotaikinga komedija. Po to… protiškai pailsėjau – dirbau statybose. Ir  bene daugiausiai laiko pareikalavę tinklaraščio pakeitimai. Nuo nulio blogui sukūriau naujus marškinius, taip pramokdamas CSS. Ir pagaliau, nemažai nervų pareikalavęs domeno… nežinau kaip vadinasi, gal domeno nukreipimas. Bet pagaliau perpratau sistemą ir vuolia! Tinklara6tis pasiekiamas adresu http://www.dkarolis.eu/blog/ (pigi galūnė :D ). Prie viso to pasikeitė ir el. paštas: karolis[sraigė]dkarolis.eu .

Vsio.