Nikon D3000 megėjo apžvalga

Sveiki visi. Kaip pastebėjote, rašysiu ne apie orą. Bandysiu padaryti šiokią tokią Nikon D3000 apžvalgą. Ir štai. Prieš savaitę į mano rankas pateko vienas iš entry-level DSLR fotoaparatų – Nikon D3000.

Ypatybės:

  • 10.75 megapikselių DX-formato CCD sensorius (10.2 mln. efektyvių pikselių)
  • 8 cm skersmens LCD ekranas (230000 taškų)
  • Automatinis jutiklio valymas
  • 11 AF (auto fokuso) taškų
  • ISO jutrumas nuo 100 iki 1600 (praplečiamas iki 3200)
  • Nepertraukiamas fotografavimas iki 3kps
  • Nuotraukų retušavimas ir RAW apdirbimas
  • EL-EL9a Li-ion baterija, veikia 500 nuotraukų Skaityti toliau ‘Nikon D3000 megėjo apžvalga’

Vau. Pavasaris

Vakar buvo vasaris, šiandien kovas. Ir kas? Už lango šlapia, nemalonu… Ai, dar pavasaris atėjo. Bet visai nepavasariškas. Sako, kad kokia pirma diena, toks ir visas pavasaris. Būt gerai, kad tai būtų tik iš piršto laužta. Ir dar ta, nusususi nuotaika, lyg su kirviu per galvą būčiau gavęs. Negana to, grįždamas iš ŠDM spėjau tris autobusus praleist, sušlapt ir suprast, kad ne visi žmogai draugiški.

Perpažinimas

Sakykit ką norit, bet tarp mūsų atsiranda lyderių, kurių pavyzdžiu sekame. Kartais net nenorėdami, bet sekame. Tikriausiai kažkas panašaus į bandos jausmą. Viena vertus tai yra gerai. Tarkim kai lyderis yra mokytojas, sužinai kažką naujo ir pan. Bet pastebėjau, kad dažnas pasirenka blogąjį pavyzdį. Kas per blogasis pavyzdys? Manau, tai tokios situacijos kaip, “einam susisuksim kaseką, pritapsim gal” arba “ė, žiūrėk į tą. Stovi vienas. Einam pa*izdavot” ir t.t. Daugumai nepavyksta atsispirti tokiems pasiūlymams ir… blogai pasidaro (su atodūsiu).

Bet šį kart nemoralizuosiu, nusibodo! Pasakosiu iš vidaus. Na taip, mane paveikė kažkoks lyderis, pasidaviau. Tyčiojomės. Bet nestipriai. Po truputį. Galų gale tai išaugo į didelį burbulą. Ir sprogo… Bet tai nesibaigė. Tai tapo daugiau nei patyčia. Tapo gyvenimo būdu. Vis prikišdavome frazę su pašaipa. Vėl šaipėmės. Vėl. Ir pastebėjau, pajutau, kad turim baigti tai. Pasakyti VETO. Bet sunku pasakyti tokią akivaizdžią, kartu nepastebimą tiesą. Prieš grupę asmenų, ilgą laiką teigusių, kad tai normalu ne kiekvienas stotų. Tačiau aš… to neįstengiau. Įstengiau, bet labai tyliai, po truputį. Ir štai, pavyko. Susitikome akis į akį su būtybe. Viskas buvo ypatingai sunku. Atrodo pradėsi viską iš pradžių. Bet kur tau. Viskas sunkiau nei maniau. Į galvą dar plūsta šmeižtas, o iš burnos jau virsta sveikinimasis. Sunku. Bet verta. Ledai pralaužti.

Na va, įrodžiau, kad galima atsikratyti blogųjų pavyzdžių.

Vasario 16 – dvigubai šventė

Sutapk tu taip. Atrodo užgavėnės ir vailstybės atkūrimas neturi nieko bendro. Bet visko pasitaiko, net trys šventės per savaitgalį, ir dvi – per dieną. Nors nė vienos kažkaip specialiai neminiu, bet kartais skanu ir blynų pavalgyt, ir prisimint istorija. Taigi, vaigi, nagi, tarki…

1918m. vasario 16d. Palyginus visai neseniai, prieš 92 metus atsitikęs įvykis iš pažiūros paprastas to meto padarinys – valstybė išsikovojo laisvę. Bet pažvelgus giliau, šis įvykis apsidengia nežinomybės skraiste. Juk taip ir nerastas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Gal jo išvis nebuvo? Gal tai tebuvo lėlė vaikams nuraminti? Iškyla begalė klausimų. Ir tiek pat teorijų.

Užgavėnės. Lyginant su minėtu įvykiu, švenčiamos jau prieš dagiau kaip tūkstantmetį. Bet tiek abejonių, klausimų tiek nekyla. Gal dėl to, kad tai įaugę giliau nei valstybė. Užgavėnės ilgam daug kur buvo užmirštos ir tik praeito amžiau pabaigoje atgaivintos. Tačiau tai nebuvo laikinas “vandens išjudinimas”. Viso labo gyvuoja iki šiol. Kasmet 7 savaitės prieš Velykas liaudis žygiuoja žiemos išvaryt: dedasi kaukes, degina Morę (nors šiais metais tikriausiai žiema neišsigąs…).

Istorija iki LinuxMint

Viskas prasidėjo prieš porą metų. Iš kažkur rankose atsiradęs Baltix GNU/Linux diskas tikriausiai ir buvo raktas Linux link. Nors šios OS taip ir nepanaudojau, bet po to sekė Ubuntu. Gana ilgai, kartais sunkiai veikusi sistema man patiko. Bet išleista 8.10 versija nelabai draugavo su maniškiu Acer (SiS motininė… dabar lyg keiksmažodis). Tad teko kuriam laikui naudotis M$ Langais. Po metų pertraukos susidarius palankioms aplinkybėms vėl atsigręžiau į Ubuntu. Tos palankios aplinkybės buvo ne itin pavydėtinos, bet vis šis tas (CPU: Athlon 1800+; RAM: 512mb; vaizdas: ATI Radeon 7500 (vRAM: 128mb); HDD: 40gb). Begalę kartų perinstaliavęs, nutariau bandyti kažką naują.

Ir štai – LinuxMint. Pabandžiau, patiko. Viskas iškart: kodekai, Flash player, Java ir t.t. Kaip tik man – tinginčiam kažko ieškoti ir pan. Manau, vienas iš Linux privalumų yra tai, kad užsikrovęs OS jau gali dirbt (nereikia diegti jokio ofiso ir t.t.).Kad nesusimaišyčiau, suskirstysiu į paragrafus.

Kodėl būtent Linux? Tikriausiai pagrindinis M$ vartotojų klausimas. Paprasta. Tai nemokama, avantiūriška, nauja, greita, patogu… Nusibodo tas M$. Norisi kažko lengvo, be jokių Error report. Ir be to AK. Ir dar yra Compiz.

Kodėl LinuxMint? Nes mėtos skaniai kvepia, žalia spalva gražu. Yra viskas, ko kartais pasigendi Ubuntu, ir nėra nieko, kas nereikalinga Ubuntu. Ir, berods, stabiliau sukasi.

Ko gailiuosi, pasigendu Linuxuose? Per Wine kartais programos veikia lėčiau nei Languose. Bet tai tėra dėl nedidelės Linuxų bendruomenės, maža paklausa – maža pasiūla. Pasigendu M$ šriftų.

Ką naudoju Linuxuose vietoj Langinių programų?

  • OpenOffice vietoj M$ Office.
  • Gedit, Bluefish Editor vietoj Notepad++
  • Rhythmbox, Audacious vietoj Windows Media Player, Winamp
  • Brasero vietoj Nero
  • Transmission vietoj μTorrent
  • kitos naudojamos programos palaikomos Linux (Skype, Mozilla Firefox…)

Pabaigai… junkitės prie Unix bendruomenės ;) .